Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Miglė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) stebėjosi, kad patekti pas gydytoją dermatovenerologą atrodo misija neįmanoma, nebent eitum privačiai ir susimokėtum.
„Ne tai kad nėra vizitų artimiausiems mėnesiams, bet registruoja tik į laukiančiųjų eilę, taigi viskas nusitempia, atrodo, iki begalybės. Gal negerai, kad neturiu siuntimo ir bandžiau registruotis pati tiek į Antakalnio polikliniką, tiek Santaros klinikas, tačiau sunkiai suvokiama, kad gali tekti tiek ilgai laukti“, – piktinosi moteris.
Gydymo įstaigos neslepia – situacija opi visoje Lietuvoje, mat gydytojų dermatovenerologų nėra daug, o pas juos žmonės gali registruotis net be siuntimo.
Tai, kad eilės didžiulės, patvirtina ir oficialūs Valstybinės ligonių kasos duomenys. Kaip nurodoma, balandžio mėnesį pas 29,15 proc. dermatovenerologų konsultacijos Lietuvoje pacientai laukė iki 14 dienų, pas 17,49 proc. teko laukti nuo 15 iki 30 dienų, o 31 ir daugiau dienų – pas beveik 53 proc. gydytojų.
Vilniaus mieste mažiausiai mėnesį ir daugiau pacientai laukė net pas 85,4 proc. gydytojų dermatologų. Eilės pas šiuos gydytojus – vienos ilgiausių.
Vieni pacientai turi didesnį prioritetą
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis neslėpė, kad pacientų srautai milžiniški – bendra laukiančiųjų eilė klinikose siekia net apie 5 tūkst. pacientų. Pasak gydytojo, situacija gerėja, mat dar prieš porą mėnesių šis skaičius siekė ir 6,5 tūkst.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad ne visų, norinčių patekti pas gydytoją dermatovenerologą, sveikatos būklė yra vienodai skubi, todėl būtina nusistatyti prioritetus, kas gali palaukti ilgiau.
„Yra ne vienas laukiančiųjų patekti pas gydytoją sąrašas, jie yra išskirstyti pagal kreipimosi priežastį – bendroji dermatologija, onkodermatologija ir venerologija – bei tai, turi šeimos gydytojo siuntimą ar ne. Tie, kurie siuntimo neturi ir savo noru nusprendė užsiregistruoti pas dermatologą, turi mažiausią prioritetą ir gali laukti metus ir ilgiau.
Tie pacientai, kurie turi siuntimus, laukia trumpiau. Jei kalbame apie bendrąją dermatologiją – bėrimus, odos ligas, laukti prireiks apie 3–4 mėnesius. Jei kalbame apie pacientą, kuris turi siuntimą dėl odos darinių patikros, laukiančiųjų tokioje eilėje yra daugiau – virš tūkstančio pacientų. Tačiau jei paciento siuntime yra nurodyta odos vėžio diagnozė, iškart įsijungia „žaliasis koridorius“ ir į mūsų centrą jis patenka per 1–3 savaites. Jei yra ūmus ir sunkus odos susirgimas, reikalaujantis skubios konsultacijos, ji suteikiama per savaitę“, – kalbėjo gydytojas.
Ieško būdų, kaip sutrumpinti eiles pas dermatologus
Pasak pašnekovo, tiems pacientams, kurie siunčiami pasitikrinti dėl odos darinių, dabar yra teikiamas didžiausias prioritetas.
„Gydytojai skatinami dirbti intensyviau – per tą patį laiką priimti papildomus pacientus. Pagaliau nuo šio mėnesio jau pradėjo veikti motyvacinė sistema, kad gydytojams būtų motyvacija daugiau dirbti. Be to, nuo rudens bus formuojami du papildomi gydytojų etatai, į kuriuos įsidarbins net 6 gydytojai nedidele krūvio dalimi. Tai irgi turėtų pagreitinti eilių judėjimą, – vylėsi T. Raudonis. –
Mes siekiame padidinti savo srautą 20–30 proc. pacientų, galbūt tai yra įmanoma, bet kad staiga priimtume dvigubai daugiau pacientų, to nebus. Jau ir taip fiziškai vos telpame patalpose, kurias turime. Aišku, yra numatyta jas plėsti, įrengti papildomus kabinetus, kad sutilptų daugiau gydytojų, bet niekas taip greitai nevyksta.“
Pašnekovas pridūrė, kad ilgos eilės pas dermatologus buvo visada, bet ši problema paaštrėjo atsiradus laukiančiųjų sąrašams. „Dar prieš kelis metus neegzistavo laukiančiųjų sąrašai, žmonės tiesiog skambindavo, išgirsdavo, kad laisvų talonėlių nebėra ir turėdavo skambinti po mėnesio. Paskambinę po mėnesio išgirsdavo tą patį, tad tai būdavo savotiška loterija. Dabar gi privalome sudaryti laukiančiųjų sąrašus, todėl viskas taip ir matosi“, – pastebėjo T. Raudonis.
Dermatologai dirbti į viešąjį sektorių nesiveržia
Gydytojas pabrėžė, kad apgamus galima pasitikrinti ne tik Santaros klinikose, tačiau bet kurioje Vilniaus ar kito miesto poliklinikoje, kur dirba dermatologai.
Tiesa, ir čia – ne pyragai, eilės pas šiuos gydytojus visur yra didžiulės. Šių specialistų poreikį patvirtina ir poliklinikų darbo skelbimų užklausos. Štai Antakalnio poliklinika skirtingomis etato dalimis siūlo įsidarbinti bent 3 dermatovenerologams.
Pasak T. Raudonio, realybė tokia, kad ne tik specialistų skaičius Lietuvoje nėra didelis, bet jie nesiveržia dirbti į viešąjį sektorių.
„Iš viso licenciją turinčių gydytojų dermatologų yra apie 250. Ministerijos duomenimis, iš jų mažiau nei 100 dirba valstybiniame sektoriuje ir dauguma – tik dalimi etato. Taigi šimtas gydytojų nėra pajėgūs apžiūrėti visos šalies populiacijos odos. O nors kartą per gyvenimą kiekvienam žmogui pasitikrinti savo odos darinius reikėtų“, – komentavo gydytojas.
Jo teigimu, čia išryškėja labai aiški konkurencija tarp valstybinio ir privataus sektoriaus, kuris išgali mokėti keletą kartų didesnius atlyginimus: „Tai turi būti sprendžiama kažkaip kitaip, nes kasmetiniai 10 proc. atlyginimų kilimai iš esmės nieko nesprendžia, reikia kitokio požiūrio. Neramu, kad netaptume kaip odontologai – valstybinė odontologija teoriškai egzistuoja, bet gauti šias paslaugas nelabai įmanoma.“
Užsienyje dermatologo konsultacijos laukia ir 4 metus
Be to, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad apskritai pirminę odos darinių patikrą turėtų atlikti ne dermatologas, o šeimos gydytojas. Todėl naujo postūmio tikimasi ir iš kaip tik dabar su Registrų centru ir Sveikatos apsaugos ministerija vystomo teledermatologijos projekto.
„Jis turėtų pradėti veikti nuo kito pavasario ir padėti dar patogiau išskirstyti pacientus pagal prioritetą, kaip greitai jiems reikia ar nereikia patekti į mūsų centrą“, – vylėsi gydytojas.
Be to, jis pridūrė, kad Lietuva dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus dermatovenerologus nėra išskirtinė.
„Pasižiūrėjus į užsienio patirtį, daugumoje Vakarų šalių yra panaši situacija: Belgijoje, Kanadoje laukimo laikas siekia 2 metus, nesvarbu, dėl kokios priežasties kreipiamasi, Anglijoje – 4 metus, tik odos vėžio atveju jis yra trumpesnis – 6 savaitės. Deja, visoje Europoje situacija darosi panaši“, – konstatavo T. Raudonis.
Kada siuntimas pas dermatologą yra būtinas?
Kaip anksčiau yra nurodžiusi Valstybinė ligonių kasa (VLK), kreipiantis ambulatorinės antrinio lygio gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl visų dermatovenerologinių ligų šeimos gydytojo siuntimo nereikia.
„Tik labai svarbu privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui kreiptis į tą gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasomis dėl atitinkamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, – dėstė ligonių kasų specialistai.
Vis tik kreipiantis dėl dermatovenerologo konsultacijos į trečio lygio ligoninę, siuntimas yra būtinas. Tačiau jei įstaiga, kaip, pavyzdžiui, Santaros klinikos, turi licenciją teikti ne tik antro, bet ir trečio lygio paslaugas, pacientai naudojasi proga patekti be siuntimo.
„Turbūt per artimiausius keletą metų sieksime apskritai panaikinti galimybę be siuntimo patekti pas bet kokį dermatologą“, – pastebėjo T. Raudonis.
Odos ligų daugėja
Pašnekovas konstatavo, kad pacientų srautai auga ir dėl daugėjančių odos problemų – tiek uždegiminių jos ligų, tiek nustatomų vėžio atvejų.
„Sergamumas tiek onkologinėmis, tiek uždegiminėmis odos ligomis yra augantis. Tai sąlygoja ir mūsų gyvenimo būdas – jis yra sėslus, mažai aktyvus, patiriama daug streso, vartojamas sveikatai nepalankus maistas, daugėja nutukimo atvejų, o juo sergant didėja įvairių odos susirgimų rizika.
Jei patiriamas labai didelis stresas, tai išbalansuoja visą imuninę sistemą, prasideda ne tik infekciniai, bet ir įvairūs autoimuniniai uždegiminiai odos susirgimai. Todėl didelę dalį vizitų sudaro tie patys pacientai – uždegiminėmis odos ligomis sergantys ir sisteminį gydymą gaunantys pacientai, taip pat odos vėžiu persirgę pacientai, kuriems penkis metus taikomas ilgalaikis stebėjimas“, – pastebėjo T. Raudonis.
Odos vėžio atvejų gi daugėja ne vien dėl netinkamos gyvensenos, nesaugaus laiko leidimo saulėje, ypač keliaujant po egzotiškus kraštus, bet ir ilgėjančios gyvenimo trukmės.
„Pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys – ultravioletiniai spinduliai. Svarbu yra tiek tai, kiek jų surinkome per visą gyvenimą, tiek pavieniai stiprūs nudegimai saulėje. Kitas dalykas, mūsų populiacija yra senstanti ir apskritai gyvena ilgiau.
O kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė diagnozuoti bet kokį susirgimą. Odos vėžys, ypač viena jo formų – bazinių ląstelių karcinoma – apskritai laikoma vienu dažniausių onkologinių susirgimų“, – pastebėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
